Lietuviško žaidėjo etika

2011-03-15 17:11

Ką tik pasibaigė pirmasis Olympic Online Baltijos Pulo Lygos etapas. Iš tiesų tai buvo neeilinis įvykis mūsų mažoje šalelėje. Neeilinis pirmiausia tuom kad tai buvo startinis didelio ir ambicingo projekto renginys. Dar niekada iki šiol mes nematėme tiek daug aukšto lygio pulo žaidėjų iš Baltijos šalių regiono. Varžybų pabaiga tapo tiesiog svajonės išsipildymu varžybų šeimininkams, o aukšto lygio pulas manau padarė įspūdį ne vienam stebėjusiam finalinius susitikimus antą varžybų dieną. Manau drąsiai galima reziumuoti kad pirmas blynas neprisvilo ir tai mus, šio projekto organizatorius, verčia labai labai stengtis kad ateityje nenuvilti jūsų visų. 

 
Iš tikro priežastis dėl kurios išdrįsau imtis plunksos yra visai kita. Man asmeniškai kaip šių varžybų vadovui teko nemažai matyti, nes neturėjau teisės pabėgti iki pat renginio pabaigos. Todėl ir norėčiau pasidalinti su jumis kai kuriais savo įspūdžiais, o pirmiausia tais mažyčiais dalykėliais dėl kurių taip stipriai krūpčiojo mūsų koldegos estai. Kaip jau paminėjau savo blogo antraštėje noriu padiskutuoti apie biliardo žaidėjo etiką. Neminėsiu nei konkrečių atvejų nei sportininkų vardų, nes asmeniškai manau kad reikalas čia ne atskiruose individuose, o visoje mūsų grupėje. Kas iš esmės apsunkina bet kokius elgsenos pokyčius. Bet visgi manau pabandyti verta, nes norint pakeisti aplinką, pirmiausia reikia keistis pačiam.
 
Tarptautinių žodžių žodyne suradau kelis paaiškinimus bet manau antras šiuo atveju tiks labiau.
 
ètika [lot. ethica < gr. ēthos – paprotys, įprotis, būdas]: 
 
1. mokslas, tiriantis dorovę (moralę); 
2. žmonių elgesio normų visuma.
 
Pirmiausia reiktu paminėti kad socialiniu požiūrių visuomenė yra pasidalinusi į tam tikras grupes ir kiekviena grupė turi savo elgesio taisykles. O svarbiausia reikėtų paminėti tai kad kas vienai grupei yra priimtina ir normalu gali išaukti nuostaba ir pasibaisėjimą kitai. Kiekvienas individas prisijungęs prie grupės nori jis to ar nenori perima grupės elgsenos normas arba kitaip jis būna "nejūčiom" iš ten pašalinamas. Tai vyksta visose mūsų gyvenimo sferose ir tai ką dabar paminėjau nėra jokia naujovė. Tiesiog mes niekados nesigilinam į savo veiksmus tol kol negaunam stipraus atsakomojo ryšio. 
 
GRIŽTAMASIS RYŠYS
 
Ir štai vieną dieną man šovė į galvą padaryti renginį, kuris apimtu kelias visiškai skirtingas biliardistų grupes. Taip taip pas mus atvažiavo beveik trys dešimtys estų ir grįštamasis ryšys atsirado. Neteisinga būtų sakyti kad jis buvo labai didelis, bet visgi mane asmeniškai jis privertė susimastyti. Ar tikrai viskas gerai su mūsų sportu? O gal galima kažką geriau? Ar įmanoma pakeisti lietuvos pulistų grupės elgesio normas. Na, jei tai visgi neįmanoma, tai bent jau būsių pabandęs. 
 
ELGESIO NORMOS
 
Jų labai daug ir visų aš tikrai nepaminėsiu. Bet keleta tiesiog privalau išsakyti:
 
a) Demonstratyviai atsistoti kada mano priešininkas smūgiuoja iš labai sunkios situacijos. Na žinoma aš juk turiu matyti kas vyksta. Nesvarbu kad aš nieko nemačiau iki šiol ir man nelabai rūpėjo kaip jis sprendė savo problemas, bet dabar yra garantuotas šansas suklysti ir aš jam pasiryžes padėti. Ką? sportinis reglamentas sako reikia sėdėti savo vietoje? Gerai, bet tik ne tada kai yra galimybė perimti iniciatyvą.
 
b) Pasiimti pertraukėlę per priešininko išmušimą. Bet juk tai toks puikus būdas numušti varžovo ritmą. Na reiktų paminėti kad gerbiamas vyr. teisėjas A. Berulis ilgą laiką klaidino visos dėl šios taisyklės, bet juk viskas parašyta sportiniame reglamente. Reikia tiesiog jį paskaityti.
 
c) Pertraukėlės metu eiti sutraukti taikos pypkę. Reiktų pažymėti kad rūkymas turi narkologinį poveikį ir mūsų kolegų estų nuomone tai turėtų būti draudžiama. Aš jau nekalbėsiu apie kitus nervų nuraminimo būdus plačiai propaguojamus mūsų sportininkų. Kaip ten bebūtų BPL varžybose tai nebus leidžiama.
 
d) Demonstratyviai išreikšti nepasitenkinimą po nepavykusio smūgio, trinktelint lazda i stalo kraštą arba dar geriau vartojant necenzūrinius žodžius nubėgti už trijų stalų ir vartojant tuos pačius necenzūrinius žodžius grįžti atgal. Na bet iš tikro ką daryti jei kelias iki žaidėjui skirtos vietos veda taip toli. Gal dėl to ir penkiaukščiai išsireiškimai atsiranda. O dėl demonstratyvaus inventoriaus daužymo, na tai juk jis dėl visko kaltas. Šių varžybu metu teko matyti kaip vienas mūsų sportininkas po pralošto įtempto susitikimo švystelėjo savo dėklą ant stalo su tokia jėga, kad aplinkiniai nori nenori turėjo atsisukti. Gal tik derėtu paminėti kad ATP (tenisas) už varžybų metu sulaužytą teniso rakete automatiškai skiria solidžią 5K USD baudą. O vienas geriausių pulo žaidėjų Earl'as Strickland'as už panašius veiksmus prarado ilgametį rėmėją lazdų gamintoją Cueteck.
 
e) Treniruotis kada tai yra draudžiama. Na man asmeniškai labiausiai įsiminė vieno estų žaidėjo pavyzdys. Paskelbus ketvirtfinalio susitikimą jis automatiškai baigė apšilimą ir atsisėdo į žaidėjui skirtą vietą. Nežiūrint į tai kad jo priešininkas vėlavo į susitikimą, jis ramiai savo vietoje laukė 15 minučių, kol susitikimas buvo nutrauktas dėl vėlavimo. Mane sunku būtu įtikinti kad tai estiškas temperamentas. Gal visgi tai pagarba taisyklėm, o tuo pačiu ir sportui.
 
f) Nežaidimo metu garsiai aptarinėti situaciją su šalia stovinčiu draugu. Tiesiog pagalvokite ką veikė jūsų priešininkas kol jūs buvote prie stalo. Tikriausiai jis kantriai laukė kol gaus savo šansą. Ar jis triukšmavo? Tikriausiai ne. Gerbkite savo priešininką. Gali būti kad jis sunkiai treniravosi, tačiau jaudulys neleidžia jam pilnai atsiskleisti varžybų metu. Žmogaus klausa nėra tokia gera kaip gyvūnų, bet visgi mes sugebam išgirsti kiekvieną net ir labai tyliai pasakyta žodį.
 
Visi šitie mūsų elgesio "perliukai" yra ne mūsų pačių sugalvoti. Taip elgėsi tie kuriais mes žavėjomės ir iš kurių ėmėme pavyzdį. Tai yra mūsų biliardistų grupės norma. Su pačiom opiausiom problemom LPF jau susitvarkė. Visgi sukurtas sportinių varžybų reglamentas į kurį taip nežymiai įsiūta tam tikri "negalima" ir "draudžiama", bet juk kiekvienam atvejui taisyklės neparašysi. O ir jūs visi ne maži vaikai esate. Juk negrūmosi kiekvieną kartą pirštu. 
 
Beje apie vaikus. Jų vis daugiau ir daugiau ateina į mūsų sportą. Neužilgo Lietuvoje pulas stipriai atjaunės, atsiras vaikų varžybos. Ar tikrai mes norime kad jie perimtu Lietuviško žaidėjo etiką? O gal visgi mes galime pasikeisti? Mes visi kartu kuriame sportą. Be jūsų pagalbos mums nepavyks.
 

Tomas Brikmanis
LPF prezidentas arba tiesiog didelis šio sporto entuziastas
 

 
 
 
 

 

 

 

Tomas Brikmanis

Klubas: Entry

Dalintis: