Neringos laiškas - šimtas procentų atvirumo

2014-03-17 14:17
 
Iš anksto perspėju, subalansuota moterims, apie mūsų nuveiktus darbus ir skaičius pasiskaitysite LMBL veiklos ataskaitoje, o čia rašau asmeniškai, nuo savęs :)
 
Kaip viskas prasidėjo
PictureNugalėjau M8 Taurėje 2010 m.
Viskas prasidėjo prieš du metus. Ieškojau LMBL puslapio, kuriame norėjau pasidalinti informacija apie sostinės merginų antradieninius turnyrus. Nusprendžiau perimti turnyrų administravimo estafetę, juos labiau paviešinti. Tačiau sužinojau, kad LMBL organizacija faktiškai nebevykdo veiklos... Po mano ilgų atostogų nuo biliardo, kurių metu mano gyvenime atsirado du brangiausi maži žmogučiai, ir jau norėjosi skirti laiko mano mylimam sportui, naujiena buvo labai nuvilianti. Taip laukiau kada vėl galėsiu žaisti, įsitraukti į bendruomenę, varžytis, dalyvauti kaskart nepakartojamoje pulo šventėje – M8 taurėje! Ir net nespėjus viso to gėrio paragauti, jo jau nebebuvo?..
 
 
Galima sakyti, kad už savo postą turiu dėkoti Agnei Jarušauskaitei :) Jai papasakojau, kad noriu atgaivinti Vilniaus merginų pulą ir sulaukiau pasiūlymo – „kodėl tik Vilniaus, gal imkis visos Lietuvos? Būk LMBL prezidente.“  Pirminė reakcija buvo neigiama, bet pasitikslinau – ar ten daug reikia daryti? Kaip dabar atsimenu miniatiūrinę pauzę ir užtikrintą atsakymą – „ne, kiek norėsi tiek ir darysi”. Praktiškai šie žodžiai paspaudė START mygtuką ir viskas pradėjo važiuoti pirmyn. Žinoma, galima buvo daryti tik tiek, kiek galiu, bet kas kaltas, kad pati norėjau daryti daug :)

Diena kai tapau prezidente
Picture
LMBL valdybos rinkimai 2012 m. Klubas "Fuksas"
Dėl ūmių skrandžio skausmų teko naktį praleisti Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje. Gydytojams visgi nusprendus manęs neoperuoti, nulėkiau tiesiai pas skyriaus vedėją ir pasakiau, kad jeigu jau paleidžia, tai tegul tai padaro kuo greičiau, nes po valandos turiu tapti LMBL prezidente.

Taip kaip prasidėjo verčiantis per galvą, taip ir tęsėsi. Visi tie du metai su daugybe gražių norų, su energija, kartais persiplėšiant save pusiau, visada su kruopa avantiūros ir nemirštančia meile pului. 

PicturePirmas čempionatas. Nuotrauka dar ir šiandien kabo UNDINĖJE

 
Aš ir pulas

Pradėjau žaisti 2001 metais. Visada buvau savamokslė. Žaisdavau pulą praktiškai kasdien. Savame rate visada jaučiausi kiek geresnė už kitus. Ir tada nusprendžiau pasiaiškinti koks mano lygis platesniame rate. Nusprendžiau sudalyvauti Lietuvos moterų pulo-8 čempionate. Pamenu, vienintelė iš dalyvių neturėjau savo lazdos. Pirmas čempionatas - pirmas čempionės titulas. Tą dieną turėjau važiuoti namo pas tėtį, nes buvau prisižadėjusi jam padėti, bet visai dienai dingau. Vakare paskambinau ir pasakiau, kad atvažiuoju vėluodama, bet su Lietuvos čempionės taure rankoje! Nuo to laiko, nebegirdėt, kad pulas – laiko gaišimas :)

Su pirmu medaliu atsirado ir didesnis psichologinis spaudimas. Kai atėjau į Malborą, į eilinį savaitinį turnyrą, kiekvienas mano mušimas jau buvo vertinamas – „o, koks gražus smūgis – tikra čempionė!”, arba “tai kokia tu čempionė, jeigu tokio nedėjai!“. Žinoma, visa tai juokai, bet kai „čempionė“ girdi 20 kartą per vakarą, pasidaro nebejuokinga. Žaidimo malonumas dingo. Reikėjo pateisinti lūkesčius. Prasidėjo mintys ne apie žaidimą, o apie rezultatus, arba „o ką žmonės pasakys“ :) Pamenu trumpam dingau iš akiračio, nenorėjau žaisti. 

Picture

Patys geriausi prisiminimai - apie M8 taurę, kuri vyko Kaune 2010 m. Dalyvių buvo susirinkę net 53. Aš turėjau labai ilgą pertrauką pule - pirmąjam sūnui nebuvo 2 metukų, antrasis plazdeno po širdim. Buvau ką tik atsigavusi po ištisinių gulėjimų ligoninėse, jau galėjau į žmones išeiti, galėjau valgyti, jau turėjau energijos. Neplanuotai sudalyvavau varžybose. Žinojau, kad nežaidžiau jau 3 metus ir nežaisiu dar tikriausiai tiek pat, todėl mėgavausi kiekviena akimirka varžybose, kokia ji bebūtų. Nekėliau sau jokių lūkesčių ir jokių reikalavimų. Tiesiog buvau žiauriai pasiilgusi pulo, buvo be galo įdomu žaisti, situacijoms ant stalo sprendimai ateidavo iškart, nesiblaškiau, visada žinojau ką mėginu daryti ant stalo. Jei nepavykdavo - nesijaudindavau. Blogiausia kai per varžybas žaidėjas "užkliūna" už nesėkmingo mušimo ar klaidos ir mintyse to nepaleisdamas, neatleisdamas sau, taip visą žaidimą nutraukia paskui vieną nesėkmę žemyn. Įvertindama tai, kad mano taiklumas paatostogavęs, dažniau žaisdavau saugiai, atsižaisdavau, strategavau. 
Nukeliavau iki finalo be pralaimėjimų. Labai gerai atsimenu, kaip netgi mušant paskutinį juodą kamuoliuką kontrolinėje partijoje, man nedrebėjo ranka, ir tik jam įkritus aš supratau, kas nutiko. Sakoma, kad žaidimą lemia 50 % technikos ir patirties, ir 50 % psichologijos. Tikriausiai, mano atveju, šie skaičiai pasiskirsto 20%-80% :) Žinau, kad laimėjau dėl tobulo psichologinio nusiteikimo, kai viskas kas rūpi varžybose - žaisti, spręsti situacijas, tai kas vyksta ant stalo yra įdomu, nevaržo lūkesčiai ir neturi poveikio rezultatas, kai tiesiog gera ir paprasta žaisti pulą. 

Manau, kad kiekvienas žaidėjas pereina panašius brandos etapus, tiek savo žaidime, tiek žaidėjo asmenybėje. Bet visi žino, kad daugiausia mes išmokstame ne iš pergalių, o pralaimėjimų. Todėl reikia mokėti pralaimėti ir priimti pralaimėjimą garbingai, jį „suvirškinti“, pasidaryti išvadas, tada jį užbraukti ir judėti pirmyn.

Picture

Vakar ir šiandien

Buvimas prezidente labai daug davė ir man. Tai, kad išmokau pralaimėti, sunku patikėti man pačiai :) Pamenu kai pirmąkart, būdama prezidente, anksti iškritau iš varžybų, viskas ko man norėjosi, spjauti į viską ir trenkti durimis. Bet to padaryti aš negalėjau, nes dar nebuvau suspėjusi atlikti savo prezidentinių pareigų. Atsisėdau, užsisakiau karštos salžios Latte, teko palūkėti kol atauš ne tik kava, bet ir mano emocijos ir pakelti nosį aukščiau nei mano vienos ambicijos. Atradau naują jausmą, kad nuo dabar kiekvienas čempionatas man yra pergalė – nes kaskart patiriu gerų emocijų stebint kaip pilasi sveikinimai nugalėtojoms socialinėje platformoje, kaip pildosi merginų laimėjimų sąrašas mano kurtoje biliardistes.lt svetainėje, kaip atsiranda intriga merginų TOP-3. 

Tais laikais kai mes žaisdavom, nebuvo nei pulo mokyklų, kur galėtum įgauti jau paruoštų pulo žinių, nebuvo Youtube, kur galėtum kada panorėjęs paganyti akis į didžiausius pasaulio pulo profus ir mokytis iš jų, nebuvo laisvai prieinamos metodinės medžiagos kurią galėtum studijuoti ir tobulėti nebūnant prie stalo. Buvo maždaug viena knyga ir viena video kasetė per visą Vilnių, kurios kaip didžiausia vertybė keliavo iš rankų į rankas tik išrinktiesiems. 

Šiandien, pradedantys pulo žaidėjai, turi visai kitas galimybes, nei mes turėjom. O būtent pradedantys žaidėjai ir yra pulo ateitis, tai yra tie žmonės, kurie tęs mūsų misijas ir mūsų veiklą, sieks rezultatų ir demonstruos juos geresnius nei bet kuris iš mūsų kada pasiekė ar pasieks. O mes vis dar esame pradžia, Lietuvos pulo pionieriai, kurie dar pamena laikus, kai nieko nebuvo :)

Būdama prezidentė aš stengiausi duoti tai, ko pati neturėjau, kas mane būtų motyvavę ir kas motyvuoja kitas merginas – tai atviras duris, geranorišką merginų bendruomenę, pergalių įprasminimą, atgalinį ryšį, nes vien tik pulas be žmonių pats yra tuščias ir neįdomus. Būtent žmonių žaidimas tarpusavyje jį padaro ypatingą, psichologijos traktato vertą kovos lauką, kuomet laimi nebūtinai technika ir patirtis, bet ištvermė,  žaidėjo savikontrolė ir disciplina, psichologinis atsparumas, sportinis nusiteikimas, charakteris ir bekompromisis pergalės troškimas.

PictureKvietimas gaivinti LMBL, komandos formavimas 2012 m.

Kadencija baigėsi

Mano, kaip LMBL prezidentės kadencija baigėsi. Esu labai laiminga ir dėkinga visai valdybai už darbą – Linai Skardžiuvienei, Jūratei Juodžbalytei, Gintarei Aleknaitei, Eglei Kazlauskienei, Simonai Milišauskaitei, Sandrai Kinderei, Gintarei Paulauskienei, Albertai Šimkevičiūtei, Eglei Šiaudkulienei, kad jos teisingai prieš du metus padėjo kablelį „Nuskęsti nereikia išplaukti“ :) Vienos dirbo daugiau, kitos mažiau, tačiau tai nėra lengvas darbas, pirmiausia – neatlygintinas ir savanoriškas, kur pakankamai sudėtinga suderinti asmeninius žaidėjos interesus ir savo indėlį konkurencijai padidinti. Bet aš labai gerai pamenu pirmosios LMBL prezidentės Jovitos Juotpalytės žodžius, kai ji perdavė man prezidentės vairą, kad būtent šis neatlygintinas darbas ir duoda daugiausia nematerialios grąžos bei yra vienas prasmingiausių. Tai yra gryna tiesa.


Taip pat ačiū LPF prezidentui Tomui Brikmaniui už bendradarbiavimą ir visiems puikiems vyrams, kurie prisidėjo prie moterų biliardo populiarinimo, kėlimo ir viešinimo Lietuvoje.
 

Picture

Galiu sakyti, kad prikėlėme puikią Jovitos, Agnės ir Albertos iniciatyvą - Lietuvos moterų biliardo lygą antram gyvenimui. Ir labai tikiuosi, kad tas gyvenimas bus ilgas, nuoseklus ir prasmingas, daug ilgesnis nei viena ar kelios valdybos kadencijos.

Nauja LMBL valdyba

Tam, kad išlaikyti pagreitį, įpūsti naujos ugnies ir priimti naujus iššūkius prezidente tapti pasiūliau Linai Skardžiuvienei, kuri mano nuomone, yra brandi žaidėja ir puiki komunikacijos specialistė, bei komandos žmogus, turintis labai gerus organizavimo įgūdžius.  Ji per šiuos du metus buvo mano dešinioji ranka, kai reikėdavo mane paremdavo, paskatindavo, kai pavargdavau įjungdavo pavarą ir veždavome darbus kartu. Esu įsitikinusi, kad apsikeitę vietomis, išlaikysime gražią, darnią ir darbingą komandą, mokysimės vienos iš kitų ir toliau sėkmingai judėsime pirmyn, tik pirmyn.

Picture

Viltis

Pulas – tai ne tik technika, psichologija, fizinis pasirengimas ar rezultatai ir trofėjai, pulas - tai žmonių santykiai, bendruomenė, draugystė, pagarba ir gyvenimo būdas. Spaudžiant ranką varžovui prieš partiją, išsitrina mūsų socialiniai nelygumai, pareigos, šeimyninė padėtis, lieka tik du žaidėjai prie stalo, kurių laukia nenuspėjamos žaidybinės situacijos ir intriguojanti nežinomybė. Pule, kaip sporte, visada yra svarbiausias žmogus – žaidėjas. Todėl viliuosi, kad visa Lietuvos pulo bendruomenė dės pastangas sudaryti kuo palankesnes sąlygas žaidėjams, kurie ir yra šio sporto pamatas.

Ne paslaptis, kad mūsų mažoje Lietuvoje yra kelios federacijos, kuriose pasidalinę ir taip nedidelis šalyje pulo žaidėjų skaičius. Mano situacija dėkinga – aš  prisipažįstu, kad nežinau visų smulkmenų ir peripetijų, ir palaikau gerus santykius su visais, todėl nekomentuoju sprendimų ar veiksmų, bet juos gerbiu. Ką galiu padaryti, tai išreikšti viltį, kad pule žaidėjams bus sudaromos kuo palankesnės sąlygos dalyvauti vienose ar kitose pulo varžybose, ir konkurencija didės tarp žaidėjų, o ne tarp organizacijų, daugės dalyvių ir visi turės vienodas sąlygas tiesiog žaisti pulą...

Iki susitikimo varžybose!
Neringa Rimšelienė

Lina Prielaidaitė

Klubas: LMBL

Dalintis: